Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Lyčių lygybė Alytuje: ar yra kuo pasidžiaugti?

2021 05 04

„Moksleiviai smurtinio elgesio mokosi tiek namuose, tiek mokykloje, todėl mokytojai turi būti atidūs ir stengtis apsaugoti galimai smurtą patiriantį vaiką. Tėvai kartais piktinasi, kad per daug kišamės į šeimos gyvenimą, bet mes turime tai daryti ir ne vien dėl to, jog esame įpareigoti įstatymo. Kiekvienas žmogus yra vertybė ir turi teisę nebūti skaudinamas“, – balandžio 29 d. vykusioje diskusijoje „Lyčių lygybė Alytuje: ar yra kuo pasidžiaugti?“ sakė Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionienė.

Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotoje diskusijoje dalyvavo Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionienė, daugiau nei metus Alytuje dirbusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir Mintautė Jurkutė, Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.

Vis dar vadovaujamasi lyčių stereotipais

Apžvelgdama tikslinių regionų gyventojų nuostatų tyrimą, M. Jurkutė atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais rezultatai regionuose buvo pažangesni nei nacionaliniu lygmeniu: „Matėme, kad Alytaus gyventojai kone dvigubai rečiau mano, jog vyras turi uždirbti daugiau nei žmona. Alytuje pritarusių teiginiui buvo 29 proc., tuo tarpu visoje Lietuvoje – net 61 proc. Regionuose taip pat mažiau manančių, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, kad vyrai iš prigimties yra agresyvūs ir pan.“

Pastebėta, kad skirtumai tarp moterų ir vyrų atsakymų yra ryškesni nei tarp regionų. Moterys rodo daugiau empatijos, geriau atpažįsta įvairias smurto formas. Tuo tarpu vyrai yra labiau linkę kaltinti moterį dėl patirto smurto, manyti, kad moteris žinojo, į kokius santykius veliasi.

Diskusiją moderavusi Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorė Agnė Pakšytė sakė, kad mokyklose vykdyta apklausa taip pat parodė nerimą keliančių tendencijų: „Moksleiviai prasčiau nei mokytojai atpažįsta skirtingas smurto formas, ypač psichologinį smurtą. Pavyzdžiui, mokytojai beveik dvigubai dažniau nesutiko su teiginiu, kad normalu šaukti ant savo merginos ar vaikino, jei supykai arba jauti pavydą.“

„Moksleivių nuostatų cikliškumą lyčių lygybės, nacionalizmo klausimais pastebi ir užsienio lygybės institucijos. Matome, kad jaunoji karta grįžta prie konservatyvesnių nuostatų nei jų tėvai. Kadangi mums yra prieinama labai daug informacijos apie tai, kas vyksta pasaulyje, būtina šiuos klausimus aptarti  ir mokyklose su moksleiviais“, – įžvalgomis dalijosi M. Jurkutė.

Naikinamos kliūtys, trukdančios pastebėti ir reaguoti į smurtą

Daugiau nei metus lyčių lygybės ekspertai kartu su Alytuje veikiančiomis institucijomis kūrė koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą, o Alytaus Putinų gimnazijoje su visa mokyklos bendruomene buvo aktyviai vykdomos įvairios sąmoningumo kėlimo veiklos. Visu tuo buvo siekiama stiprinti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją.

Algoritmą kūrusi M. Jankauskaitė, sakė, kad pagrindinis šio dokumento tikslas yra efektyviai veikianti sistema: „Mes dirbame su tais specialistais, kurie Alytuje jau teikia pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Algoritmas nurodo seką, kurios institucijos turėtų laikytis reaguodamos į smurto artimoje aplinkoje atvejus, todėl tikimės, kad aiškios gairės padės pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad suteikiama pagalba bus kokybiškesnė.“

M. Jankauskaitė išreiškė lūkestį, kad Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybės, kuriose yra vykdomas projektas „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“, paskatins ir kitas Lietuvos savivaldybes įdiegti algoritmą bei skirti ypatingą dėmesį smurto prevencijai. Tačiau, ekspertės teigimu, vien algoritmo neužtenka – svarbu dirbti su visuomenės nuostatomis, nes į algoritmą įtraukti specialistai taip pat yra visuomenės dalis. Todėl svarbu stengtis, kad gydytojų, mokytojų ir kitų specialistų, kurie dažnai gali pirmieji pastebėti smurtą patyrusius asmenis, gebėtų ne tik atpažinti smurtą, bet ir tinkamai į jį reaguoti.

Būtent to ir buvo siekiama mokyklose įgyvendinant labai platų veiklų spektrą. Mokiniams buvo vedami interaktyvūs teatro užsiėmimai lyčių stereotipų ir lyčių nelygybės  temomis, vyko kūrybinės sesijos, į pagalbą pasitelkta Nepatogaus kino klasė, o mokytojai turėjo galimybę savo kompetenciją kelti mokymų metu.

Alytaus Putinų gimnazijos socialinė pedagogė R. Marčiulionienė sakė, kad ši programa padėjo pažvelgti į problemą naujomis akimis: „Pastebėjome, kaip svarbu mokytojams bendrauti su lyčių lygybės ekspertais. Gyvendami savo pasaulėlyje kartais galvojame, kad esame teisūs, bet iš tiesų vadovaujamės žalingais stereotipais. Mes gavome puikų įrankį, konkrečias metodikas ir pradėjome geriau atpažinti tiek savo pačių, tiek moksleivių stereotipines nuostatas ir dabar žinome, kaip su jomis kovoti. Stereotipai griauna talentus, užspaudžia emocijas. Nors mokykla negali išspręsti visų problemų, mes galime ir turime atlikti edukacinę funkciją – kalbėti apie lyčių lygybę, mokyti valdyti pyktį, reikšti emocijas nekenkiant kitiems.“

Ji neslėpė, kad mokymų metu visas kolektyvas įgavo drąsos, išmoko reaguoti į moksleivių susidomėjimą ir rodyti teigiamą pavyzdį, net jei kartais dėl to tenka patiems išeiti iš komforto zonos.

Diskusijos dalyvės pasidžiaugė, kad pamažu atsisakome tokių posakių kaip „Muša, reiškia – myli“, o panašaus pobūdžio juokeliai darosi socialiai nepriimtini, bet sutiko, kad nereikėtų tikėtis staigių pokyčių.
„Kai kurios lyčių lygybės temos, pavyzdžiui, moterų padėtis darbo rinkoje, labai greitai gauna visuomenės pritarimą, tačiau yra daug subtilesnių niuansų, kurie vis dar yra patogūs kapitalistinei sistemai. Pavyzdžiui, vis dar matome daugybę pagal lytis suskirstytų kasdienio naudojimo prekių. Vienintelis priešnuodis yra kritinis mąstymas. Jį ugdyti galime tik švietimo pagalba. Lyčių lygybė nėra paveldima, todėl reikalingas pastovus, sistemingas darbas su vaikais“, – apibendrindama sakė M. Jankauskaitė.
 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija 

Įvertinti naujieną



[[ratings:total votes]] -/5 (Balsų 0)
Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-04