Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Lazdijų krašte pagerbtas Lietuvos partizanų atminimas

2020 09 15
Lietuvos partizanė Elzė Aravičiūtė-Gegutė (1925-1948)

Lazdijų rajono savivaldybėje, Šventežerio seniūnijoje, 2020 metų rugsėjo 11 d. vyko Lietuvos partizanams pagerbti skirtas renginys, kuriame dalyvavo ir gausus būrys alytiškių: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau – LPKTS) nariai, vadovaujami Alytaus filialo valdybos pirmininkės Stasės Tamašauskienės ir jos pavaduotojo Romualdo Požėros, Alytaus Putinų gimnazijos jaunieji šauliai, vadovaujami šios gimnazijos direktorės Daivos Sabaliauskienės ir fizinio ugdymo mokytojo metodininko, jaunųjų šaulių klasių kuratoriaus Gintaro Kličiaus, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos ateitininkai, vadovaujami tikybos mokytojos metodininkės, ateitininkų organizacijos padalinio vadovės Irenos Motuzienės ir šios gimnazijos maironiečiai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos metodininkės, maironiečių būrelio vadovės Janės Zelenienės.

Renginys prasidėjo Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje šv. Mišiomis už žuvusius Lietuvos partizanus, kovojusius Dainavos apygardos Šarūno rinktinėje, veikusioje Lazdijų krašte. Šv. Mišias aukojo Šventežerio parapijos klebonas kunigas Egidijus Juravičius, kuris ypatingą dėmesys skyrė žuvusiai šios rinktinės partizanei Elzei Aravičiūtei-Gegutei, kuri gimė 1925 m. Elzbietos ir Karolio Aravičių šeimoje, gyvenusioje Janėnų k. (Šventežerio parapijoje). 

Renginys tęsėsi Šventežerio sen. Žališkės k., kur Lietuvos partizanės Elzės Aravičiūtės-Gegutės žūties vietoje, netoli tyvuliuojančio Senkučio ežero buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas jai skirtas paminklas. Plazdant Lietuvos Trispalvėms, Lietuvos valstybės istorinei (su Vyčiu) vėliavai ir organizacijų vėliavoms, renginio dalyviai sugiedojo Tautišką giesmę, taip pagerbdami žuvusių šiame krašte Lietuvos partizanų atminimą. Renginį vedė, su Elzės Aravičiūtės-Gegutės gyvenimo keliu supažindino Lazdijų rajono savivaldybės darbo grupės laisvės kovoms įamžinti narė Nijolė Ona Lepeškienė. Elzė Aravičiūtė augo gausioje devynių vaikų šeimoje, kurios gyvenimas buvo grindžiamas katalikiškomis, tautiškomis ir patriotiškomis vertybėmis. Todėl neatsitiktinai jau 1945 m. rudenį ji tapo Lietuvos partizanų ryšininke, vėliau – partizane, kuriai buvo suteiktas Gegutės slapyvardis. 1948 m. balandžio 2 d. Elzė Aravičiūtė-Gegutė buvo sulaikyta sovietinių okupantų ir lietuvių kolaborantų. Po dviejų parų žvėriškų kankinimų ir tyčiojimosi Šventežerio stribyne, bijodama, kad trečios kankinimų paros galinti neištverti, ji prisipažino, kad yra Lietuvos partizanė ir nurodė, kad gali parodyti iš Buteliūnų k. kilusio būrio vado Antano Muliuolio-Gruodžio bunkerį, esantį prie Senkučio ežero. 1948 m. balandžio 4 d. vakare ji, lydima sovietinių kareivių ir stribų, suklaidinusi savo priešus, šoko nuo skardžio į vis dar ledu padengtą, pakraščiuose jau  kiek patirpusį, Senkučio ežerą ir pasirinko žūtį, nesulaužiusi Lietuvos partizanų priesaikos ir neišdavusi savo bendražygių. 

Kviesdami branginti ir vertinti mūsų Laisvę ir Nepriklausomybę, nepamiršti Lietuvos partizanų aukų ir jų atminimo puoselėjimo, prasmingas kalbas pasakė Mykolo Romerio universiteto prof. dr., buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Alvydas Baležentis (kilęs iš šio krašto),  Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties įamžinimo komisijos narys, socialinių mokslų daktaras Laurynas Kasčiūnas, Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Audrius Klėjus, žuvusios partizanės Elzės Aravičiūtės-Gegutės brolio sūnus Gintaras Aravičius, Lazdijų r. sav. administracijos Šventežerio seniūnijos seniūnė Aldona Burbienė.

Renginio metu Lietuvos partizanų dainas atliko LPKTS Lazdijų filialo ansamblis „Žilvitis“ (vadovė Aldona Kupčinskienė) ir LPKTS Alytaus filialo choras „Atmintis“ (vadovas  Vidas Simanauskas), simboliškai Lietuvos gyventojų kartas sujungė Alytaus „Volungės“ progimnazijos 5 b klasės ir Alytaus muzikos mokyklos 5 klasės mokinio Mato Diškevičiaus atlikta daina „Mano Vytis ir Trispalvė“ (kompozitorius Vaclovas Augustinas, eilės Vytės Nemunėlio). Mokinį parengė Alytaus muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Birutė Jočienė.    

Alytiškiai viešai padėkojo Nijolei Onai Lepeškienei už Lietuvos partizanų atminimo įamžinimo Lazdijų krašte veiklą.

Paminklo Lietuvos partizanei Elzei Aravičiūtei-Gegutei vietą parinko Lazdijų rajono savivaldybės darbo grupė laisvės kovoms įamžinti, paminklo kompozicijos autoriai – Nijolė Ona Lepeškienė ir žuvusios partizanės sūnėnas Gintaras Aravičius, akmenį padovanojo Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Audrius Klėjus, paminklo kryžių ir lentelę pagamino veisiejiškis Juozas Varnelis. 
Renginys užbaigtas Šventežerio parapijos namų salėje, kur vyko popietė „Atmintis gyva“. 

Lietuvos partizanė Elzė Aravičiūtė-Gegutė (1925 –1948).

Paminklas Lietuvos partizanei Elzei Aravičiūtei-Gegutei.

Lietuvos partizanų pagerbimo renginio akimirka.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus informacija


 

Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-09-15