Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Vieno aktoriaus spektaklis ( ,,Aš pažinau karalių tavyje“)

2021 10 25

Spalio 19 dieną Alytaus Putinų gimnazijoje vyko vieno aktoriaus  spektaklis Vytauto Mačernio 100-osioms metinėms paminėti. Gimnazijos abiturientai giliau susipažino su poeto Vytauto Mačernio eilėraščiais, vizijomis, sonetais, laiškais – savotiška poetine kompozicija, kurią atliko aktorius iš Kauno  Petras  Venslovas.

Jis subtiliais tonais jaunimui apibūdino V. Mačernio kūrybą, jautriai kalbėjo apie Poeto tragišką likimą. Sužinojome apie V. Mačernio mylimąją Danutę, su kuria Mačernis svajojo praleisti visą gyvenimą, tačiau mergina mirė vos 16 metų nuo peršalimo. Po artimo žmogaus netekties naujai gimusius poeto eilėraščius jau skaitome  ir tamsius, ir liūdnus, paženklintus  skepticizmo logika.
Po nepavykusių jungtuvių karo metais  su mylimąja Bronele poetas užsidarė savyje, galima sakyti, užsisklendė savo tėviškėje Šarnelėje – tolimame Žemaitijos kaimelyje, nors jo tikslas buvo kilnus - skatinti žmones siekti aukštesnių gyvenimo akimirkų užuot siekus materialios, bet laikinos gerovės.  Beje, jo mylimoji ir liko visam gyvenimui sužadėtine, sulaukusia savo ir Vytauto Mačernio šimtmečio ( ji dabar gyvena Vilniuje). 
Poetas, jaunasis lietuvių literatūros klasikas Vytautas Mačernis, kurį laiką nepripažintas ir ignoruojamas, buvo itin gabus kalboms, mokėjo jų net septynias. Vytautas Mačernis žuvo būdamas vos 23 metų nežinomomis aplinkybėmis bandydamas per karą pasitraukti iš Lietuvos.

Viktorija Stankevičiūtė,
 Putinų gimnazijos IVa klasės mokinė 

                                                                                      

Nuo pat pamokos pradžios iki pačios pabaigos negalėjau atitraukti akių nuo skaitovo. Aktorius prikaustė mano dėmesį – įtaigiai ir betarpiškai deklamavo Vytautą Mačernį, supažindino su jo gyvenimu remdamasis ir siedamas su kūryba. Kiekvienas žodis skverbėsi į mano širdį, giliai jutau poeto patyrimus ir būties prasiskleidimus: dvasios pakylėjimą ir skaudžiausius išgyvenimus. 
Buvau sujaudinta Vytauto Mačernio gyvenimo istorijos ir jo išskirtinės asmenybės, jautrumo pasauliui, poeto vizijų prasmės ir jų gilumų..
Ši neeilinė valanda man paliko neišdildomą įspūdį. Dėkoju aktoriui Petrui Venslovui už tokią nuostabią literatūrinę kompoziciją ir emocijas, kurias sukėlė.

Elžbieta  Puzakinaitė,
Putinų gimnazijos IVa  klasės mokinė 
 
                               
                                                                                           
Vytautas Mačernis – lietuvių poetas ( taip rašo Vikipedija )   

O kas Vytautas Mačernis yra man? Daug daugiau nei Lietuvos poetas, tai žmogus, kalbantis man suprantama kalba. O jo eilės nepaprastos, neapsakomai prisodrintos   įvairiausių spalvų: meilės, vienatvės, liūdesio, skausmo. Tik įsimylėjęs, mylintis žmogus geriausiai  supras jo skausmą, jo eiles. 
Meilė juk nelaiminga. Skaitydama jo vizijas, sonetus,  juk pati žinau, kas yra meilė ir kaip skaudu neturėti mylimojo šalia, puikiai jį suprantu. Randu dalelę savęs jo kūriniuose, tuo mane ir traukia jo raštai. Jo eilėmis galiu išreikšti savo jausmus: liūdesį, meilę. 
Labiausiai man įstrigę jo kūriniai – tai „O mylimoji, mano slaptas ilgesys...“ ir jo žymiausias eilėraštis „Rondo“. Skaitydama jo eiles ne vieną kartą šluosčiau ašaras nuo veido, lyg poetas sakytų tai, ką jau seniai svajojau pasakyti aš. 
Kas būtų pamanęs tais laikais, jog Vytauto kūriniai pasieks tokį pripažinimą ir supratimą. 
Vytautui teko daug iškentėti, o vis dėlto sunkiausia buvo ištverti neįvykusias vestuves su savo mylimąją Bronele, kuris ja neapsakomai, stipriai mylėjo. 
Gyvenimas negailestingas, vienam lemta nugyventi daug, o kitam mažai, tačiau meilė gyvuoja amžinai, net ir po mirties. Tą galime įrodyti, jog net Vytautui žuvus, Bronelė liko jam ištikima ir  toliau gyvendama savo gyvenimą liko jo gyvenimo sužadėtinė. 
Tai yra tikra meilė, kurios mūsų gyvenime būna labai nedaug, tačiau ja suradus, pamačius visada gražu gėrėtis.
Tikiuosi, jog V. Mačernio poezija dar ne vieną jaunimo  kartą išaugins ir padės taip, kaip man padeda jo kūriniai atskleisti savo jausmus kitiems.

Gerda Pakrosnytė,
Putinų gimnazijos IIId kl. mok.


 

Įvertinti naujieną



[[ratings:total votes]] -/5 (Balsų 1)
Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-26