Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


DUK

phone

Informacinis telefonas

8 (315) 55 111

phone

Parašykite mums

phone

Atvykite

Rotušės a. 4, Alytus

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

section Gyvenamosios vietos deklaravimas

Ar deklaruojant naują gyvenamąją vietą ne savo bute reikalingas savininko sutikimas?

Deklaruojant gyvenamąją vietą savininko sutikimas reikalingas, išskyrus atvejus, kai deklaruojamas nepilnametis vaikas, kurio vienas iš tėvų jau yra deklaravęs savo gyvenamąją vieta toje gyvenamojoje patalpoje. Jeigu sudaryta raštiška nuomos, panaudos sutartis, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet galima deklaruoti nepateikiant atskiro savininko sutikimo. Tokia sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro. 

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokiu būdu galėčiau deklaruoti savo gyvenamąją vietą?

Deklaruoti galima atvykus į Alytaus miesto savivaldybės administracijos priimamąjį adresu Rotušės a. 4, Alytuje arba internetu www.epaslaugos.lt.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokius dokumentus pateikti norint deklaruoti gyvenamąją vietą?

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą įstaigai pateikia:

  • pasą ar asmens tapatybės kortelę;
  • deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą (arba jo išrašą) ir pasą arba asmens tapatybės kortelę, jeigu vaikui toks dokumentas išduotas;
  • pateikti patalpos ar pastato nuosavybę patvirtinančius dokumentus;
  • nuomos ar panaudos sutartis, jei patalpa ne Jūsų nuosavybė.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galiu gauti pažymą apie savo pilnamečio šeimos nario deklaruotą gyvenamąją vietą?

Pažyma gali būti išduodama tik gyvenamąją vietą deklaravusio asmens prašymu ar jo įgalioto asmens prašymu.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar deklaruojant nepilnamečio vaiko išvykimą iš Lietuvos Respublikos užtenka pateikti gimimo liudijimą, jei vaikui yra išduotas pasas?

Deklaruojant nepilnamečio  vaiko išvykimą iš Lietuvos Respublikos turi būti pateiktas vaikui išduotas galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė ir gimimo liudijimas arba gimimo išrašas.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar reikia buto savininko sutikimo, norint kartu deklaruoti savo nepilnametį vaiką?

Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie vieno iš tėvų (įtėvių / globėjų / rūpintojų). Tai galima atlikti el. būdu www.epaslaugos.lt arba atvykus į Alytaus miesto savivaldybės administracijos priimamąjį adresu Rotušės a. 4, Alytuje.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar deklaruojant gyvenamąją vietą yra nustatytas minimalus naudingas patalpos plotas, tenkantis vienam asmeniui?

Deklaruojant gyvenamąją vietą netaikomas ploto (kvadratūros) apribojimas.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galima panaikinti gyvenančių bute asmenų deklaravimo duomenis?

Gyvenančių asmenų deklaravimo duomenų panaikinti negalima. Deklaravimo duomenys yra naikinami tik tais atvejais, kai jie yra neteisingi, kai asmenys gyvenamojoje patalpoje negyvena.

Asmeniui pačiam deklaruojant naują gyvenamosios vietos adresą, automatiškai pasinaikina ankstesnis gyvenamosios vietos adresas.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą pagal įgaliojimą?

Deklaracijų negali pateikti įgalioti asmenys.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galima tą pačią dieną deklaruoti gyvenamąją vietą ir deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos?

Per vieną dieną galima pateikti tik vieną gyvenamosios vietos ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaraciją.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galima deklaruotis prie Alytaus miesto savivaldybės?

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Alytaus miesto savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis pagrindžiančius jų ekonominius, socialius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Šie asmenys privalo nurodyti faktinę savo gyvenamąją vietą.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15

section Civilinė metrikacija

Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti internetu?

Negalima, prašymai įregistruoti santuoką pateikiami asmeniškai, abiem būsimiems sutuoktiniams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, kurioje jie pageidauja registruoti santuoką.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar prašymą įregistruoti santuoką gali pateikti vienas asmuo arba įgalioti asmenys?

Negali, prašymai įregistruoti santuoką pateikiami asmeniškai abiem būsimiems sutuoktiniams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, kurioje jie pageidauja registruoti santuoką.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galima pateikti prašymą įregistruoti santuoką Alytaus mieste, jei abu būsimi sutuoktiniai registruoti kitur arba deklaravę išvykimą iš Lietuvos?

Prašymas įregistruoti santuoką pateikiamas tam Civilinės metrikacijos skyriui, kuriame pageidaujama registruoti santuoką. Santuoką galima registruoti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokie dokumentai reikalingi, pateikiant prašymą įregistruoti santuoką?

Pateikiant prašymą įregistruoti santuoką būtina turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei duomenų apie norinčius susituokti asmenis ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: gimimą, santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokie dokumentai reikalingi, jei būsimas sutuoktinis yra užsienio valstybės pilietis?

Jei norintis susituokti asmuo yra užsienio valstybės pilietis, civilinės metrikacijos įstaigai paduodamas prašymą įregistruoti santuoką privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Taip pat dokumentus, patvirtinančius gimimą, jeigu santuoka ne pirma – santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ką reikia daryti ir kokius dokumentus pateikti Lietuvoje, įregistravus santuoką užsienio valstybėje?

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą, santuokos įregistravimą patvirtinantį dokumentą (santuokos liudijimą, santuokos sudarymo įrašo išrašą, formą B pagal Konvenciją ar kitą dokumentą) bei abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Jei duomenų apie sutuoktinius ir (ar) jų civilinės būklės aktus nėra Lietuvos Respublikos Gyventojų registre, civilinės metrikacijos įstaiga, siekdama įsitikinti ar apskaita nepažeis santuokos sudarymo sąlygų, gali paprašyti pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos nutraukimą ar buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar santuokos sudarymo metu moteris gali pasirinkti vyro pavardę su galūne –a?

Santuokos registravimo metu moteris gali pasirinkti sutuoktinio pavardę, tačiau jai suteikiama moteriška pavardės forma (su galūne –ė). Originali pavardė su galūne -a gali būti suteikta, jei sutuoktinis yra užsienio valstybės pilietis.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar ištekėjusi už užsieniečio moteris gali pasirinkti originalią jo pavardę su raide W?

Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, nelietuviškos raidės W, X ir Q Lietuvos Respublikos piliečių varduose ir pavardėse, sudarant jų civilinės būklės aktus, nerašomos.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Esu susituokusi ir išsituokusi užsienio valstybėje, Lietuvoje šių dokumentų nesu pateikusi. Dabar noriu vėl registruoti santuoką ir man reikalinga pažyma, patvirtinanti kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą. Ar Lietuvoje išduotoje pažymoje mano šeiminis statusas būtų netekėjusi?

Lietuvos Respubikos piliečiai visus civilinės būklės aktus, įregistruotus užsienio valstybėse po 1990 m. kovo 11 d., privalo įtraukti į apskaitą Lietuvoje.

Norėdama gauti pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, pirmiau apskaitai Lietuvoje turite pateikti savo santuokos ir ištuokos dokumentus, sudarytus užsienyje, o rašydama prašymą naujai santuokai įregistruoti, turite nurodyti šeiminę padėtį – išsituokusi, pažymoje taip pat turi būti nurodyta šeiminė padėtis – išsituokusi.

Už melagingų duomenų pateikimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ką reikia daryti ir kokius dokumentus pateikti Lietuvoje, jei vaikas gimė užsienio valstybėje?

Vaikui gimus užsienio valstybėje, jo gimimą reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą ir užsienio valstybės institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį gimimo įregistravimą (gimimo liudijimą, gimimo įrašo išrašą, formą A pagal Konvenciją ar kitą dokumentą) bei abiejų tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ką reikia daryti ir kokius dokumentus pateikti Lietuvoje, jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienio valstybėje?

Lietuvos Respublikos piliečiui mirus užsienio valstybėje, jo mirtį reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai padaryti galite bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje pateikę prašymą ir mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą (mirties liudijimą, mirties įrašo išrašą, formą C pagal Konvenciją ar kitą dokumentą) bei jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Užsienio valstybėse išduoti dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, gali būti nelegalizuoti ar nepatvirtinti pažyma (Apostille), tačiau turi būti išversti į lietuvių kalbą.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokiu būdu galima pateikti prašymą metrikacijos paslaugoms gauti?

Prašymai gauti metrikacijos paslaugas, išskyrus prašymą įregistruoti santuoką, pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai pateikiami asmeniškai, per atstovą arba elektroniniu būdu Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje MEPIS  https://mepis.registrucentras.lt/. Prisijungti prie MEPIS galima per savo elektroninę bankininkystę.

Prašymai įregistruoti santuoką pateikiami asmeniškai abiem būsimiems sutuoktiniams atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą, kurioje jie pageidauja registruoti santuoką.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15

section Socialinės paslaugos

Kur pateikti prašymą dėl transporto paslaugų ir kiek už jas reikia mokėti?

Transporto paslaugas į gydymo, slaugos, reabilitacijos ir kitas medicinos įstaigas teikia Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos Alytaus miesto ir rajono skyrius. Alytaus miesto ribose vienkartinė kaina yra 1,45 eurai, už Alytaus miesto ribų 1 km. kainuoja 0,06 eurocentus, tačiau miesto gyventojui mokėjimas yra skaičiuojamas atsižvelgiant į jo pajamas. Asmeniui, kurio pajamos neviršija 244 eurų, transporto paslaugos teikiamos nemokamai. Dėl transporto paslaugų galima kreiptis darbo dienomis į Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 4 kabinetas, tel. (8 315) 56 660, mob. tel. 8 610 30 897.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokie reikalavimai taikomi pritaikomam būstui?
  • būstas turi būti asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta;
  • būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką;
  • dėl būsto teisinio statuso nėra iškelta civilinė byla (dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir t.t.)
  • būsto savininkas arba bendro naudojimo patalpų savininkai sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas arba atitinkamai bendro naudojimo patalpos būtų pritaikytos;
  • būstas įregistruotas nekilnojamojo turto registre;
  • naujos statybos būstas baigtas statyti ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti;
  • būstas turi priklausyti nuosavybės teise pareiškėjui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei (socialinis būstas);
  • būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį būstą).
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems?

Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys – tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas (toliau – pareiškėjas). Prašymas gali būti pateikiamas ir elektroniniu paštu. Kartu su prašymu yra teikiami šie dokumentai:

  • neįgaliojo pažymėjimo kopija;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
  • mokinio ar studento pažymėjimo kopija (teikia besimokantys asmenys);
  • išrašas ar jo kopija iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a), jei neįgaliajam yra paskirtos dializės procedūros;
  • kita pareiškėjui svarbi informacija.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas gali kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems?

Būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas:

  • specialusis nuolatinės slaugos poreikis – labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;
  • bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis – ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;
  • kitų, nei nurodyta 2 punkte, techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (vaikštynės, ramentai ir pan.) – vidutiniai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kur galima rasti informaciją apie eiles valstybiniuose globos namuose?

Informaciją apie eiles valstybiniuose suaugusiųjų socialinės globos namuose galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje: www.ndt.lt.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar yra sudaroma eilė gauti dienos socialinę globą?

Taip.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar yra sudaroma eilė gauti trumpalaikę socialinę globą?

Ne. Trumpalaikė socialinė globa skiriama socialiniam darbuotojui pateikus asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadą ir gavus rašytinę informaciją, kad globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar asmuo gali būti įrašytas į daugiau nei vieną eilę gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas?

Ne, asmuo gali būti įrašytas tik į vieną eilę.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar yra sudaroma eilė gauti ilgalaikę socialinę globą?

Taip, jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę ilgalaikei socialinei globai.

Tais atvejais, kai asmeniui skirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose (specialiuosiuose) globos namuose, į eilę gauti minėtą paslaugą įrašo (ir tas eiles tvarko) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokiais atvejais socialinės globos teikimas gali būti nutraukiamas?

Socialinės globos teikimas asmeniui gali būti nutraukiamas sprendimą skirti socialinę globą asmens sprendimu:

  • paaiškėjus, kad asmuo, kreipdamasis dėl socialinių paslaugų teikimo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas) pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;
  • praradus teisę gauti iš Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui finansuojamas socialines paslaugas ir atsisakius mokėti visą paslaugos kainą;
  • asmeniui nesilaikant įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir esant surašytiems ne mažiau nei trims taisyklių pažeidimų aktams per šešių mėnesių laikotarpį;
  • asmeniui nesilaikant socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutarties reikalavimų;
  • atlikus socialinių paslaugų poreikio vertinimą ir nustačius, kad nėra poreikio paslaugai, kurią asmuo gauna;
  • asmeniui atsisakius paslaugų;
  • asmens prašymu keičiant įstaigą.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokia sprendimų, susijusių su dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugomis, apskundimo tvarka?

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.

Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs socialinės globos teikimo pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti ar panaikinti socialinės globos įstaigai išduotą licenciją.

Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokiais atvejais „turto mokestis" neskaičiuojamas?

Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos. Taigi, jei šis turtas yra vienintelis asmens turtas, „turto mokestis" nebus skaičiuojamas.

Taip pat „turto mokestis" neskaičiuojamas, kai nuo vienintelio asmens turto (pvz. buto) perleidimo sandorio (pvz. pardavimo, dovanojimo) yra praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kaip apskaičiuojamas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis (vadinamasis „turto mokestis")?

Turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis priklauso nuo kelių aplinkybių:

  • bendros asmens turto vertės,
  • nustatyto normatyvo asmeniui (12m2 būsto naudingojo ploto),
  • asmens gyvenamosios vietos būsto tipo (pvz.: butas ar namas),
  • asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės, kurią kiekvienais metais nustato valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras).

Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą (12m2) dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės.

Jei asmens nuosavybes teise turimo turto vertė yra didesnė už jos gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą, jo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Pateikiame mokesčio apskaičiavimo PAVYZDĮ:

Asmuo turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jis vienas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis yra 30 000 Eur.

  1. Pirmiausiai apskaičiuojamas turto normatyvas pagal asmens gyvenamąją vietą:
    1. 324 € (1 m2 normatyvinė vertė, 2018 m. taikoma Alytaus mieste turintiems butą) x 12m2 = 3888€
    2. 216 Eur (1 m2 normatyvinė vertė, 2018 m.  taikoma Alytaus mieste turintiems namą)x12m2=2592 Eur
  2. Apskaičiuojama vidutinė turto vertė (butui), atskaičius normatyvą:
    1. 30 000€ (vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis) – 3888€ (turto normatyvas) = 26 1 12€
  3. Apskaičiuojamas vieno procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis per mėnesį:
    1. 26 112€ x 1 proc. = 261,12€
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Koks turtas yra apskaitomas, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą?

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas:

  • statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;
  • privalomos registruoti transporto priemonės;
  • privaloma registruoti žemės ūkio technika;
  • žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);   
  • akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
  • piniginės lėšos.

Tais atvejais, kai asmeniui aukščiau išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Koks yra mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Koks yra mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Koks yra mokėjimo dydis už dienos socialinę globą?

Nustatant mokėjimo dydį už dienos socialinę atsižvelgiama į asmens šeimyninę padėtį ir į gaunamų pajamų dydį:

  • Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
  • Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.
  • Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 50 procentų asmens pajamų.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokios pajamos yra vertinamos apskaičiuojant mokėjimo dydį už socialinę globą?

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:

  • su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
  • individualios veiklos pajamos;
  • autorinis atlyginimas;
  • pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
  • šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
  • nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
  • palūkanos;
  • dividendai;
  • vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
  • išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
  • turto nuomos pajamos;
  • žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
  • stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
  • transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
  • išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
  • socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
  • netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
  • individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;· išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar socialinės globos paslaugos yra mokamos?

Taip. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialinę globą ir asmeniui teikiamos socialinės globos rūšį.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas yra dienos socialinė globa?

Tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas yra ilgalaikė socialinė globa?

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikei socialinei globai į globos įstaigą siunčiami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kuriems socialinių paslaugų negalima teikti namuose arba tos paslaugos yra neefektyvios ir (arba) neturintys artimųjų, kurie pagal teisės aktus privalo juos prižiūrėti arba turintys artimuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas yra trumpalaikė socialinė globa?

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba šeimos nariams, globėjams, rūpintojams dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) negalintiems laikinai prižiūrėti asmenų (senyvo, darbingo amžiaus su negalia), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat ši paslauga gali būti teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, įrašytiems į eilę dėl ilgalaikės socialinės globos, taip pat socialinės rizikos asmenims, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai, fiziniam ir emociniam saugumui.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas yra valstybiniai globos namai?

Tai tokia globos įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalininkas (savininkas) yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM).

Minėtų įstaigų sąrašą galite rasti interneto svetainėje https://socmin.lrv.lt/

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kaip parenkama socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas?

Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Savo pasirinkimą dėl įstaigos asmuo nurodo Prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kaip nagrinėjamas Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (dėl ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos)?

Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius, gavęs Prašymą-paraišką ir visus reikiamus dokumentus, organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimą, kuris yra atliekamas per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (išskyrus atvejus, kai nustatomas socialinės globos poreikis).

Jeigu įvertinus asmens socialinių paslaugų poreikį bendrosioms socialinėms paslaugoms (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos) ir socialinei priežiūrai (pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos ir kitos paslaugos), nustatoma, kad bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos turi būti nustatytas asmens socialinės globos poreikis.

Minėtus vertinimus atlieka Savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene.

Per nurodytus terminus atlikus minėtus vertinimus, socialinio darbuotojo išvados kartu su asmens prašymu-paraiška dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos ir kitais dokumentais nagrinėjamos Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisijos posėdyje.

Sprendimas dėl ilgalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos.

Sprendimas dėl trumpalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos ir gavus rašytinę informaciją, kad prašyme nurodytoje globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai gauti.

Sprendimas dėl dienos socialinės globos priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos.

Paskyrus ilgalaikę socialinė globą, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, esant laisvai vietai, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos.

Jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę.

Informacija apie socialinės globos įstaigas, su kuriomis Savivaldybė yra sudariusi finansavimo sutartis dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos:

  1. Didvyžių socialinės globos namai
  2. Kalvarijos Socialinės globos namai
  3. Suvalkijos socialinės globos namai
  4. Veisiejų socialinės globos namai
  5. Miroslovo globos namai
  6. Vilijampolės socialinės globos namai
  7. Kapčiamiesčio globos namai
  8. Smiltelės globos namai
  9. Rumbonių grupinio gyvenimo namai
  10. Prienų globos namai
  11. Senjorų socialinės globos namai
  12. Strėvininkų globos namai
  13. VšĮ Senevita" globos įstaiga
  14. Gemma sveikatos centras
  15. Pivašiūnų globos namai
  16. Valakampių socialinių paslaugų namai
  17. VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Globos skyrius
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kur reikia kreiptis dėl socialinės globos skyrimo?

Kreiptis dėl ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos skyrimo reikia į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 2 aukštas, 4 kabinetas.

Dėl bendro pobūdžio informacijos galima kreiptis telefonu 8 315 56660 ir el. paštu soc_parama@alytus.lt.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas gali kreiptis dėl socialinės globos?

Kreiptis dėl socialinės globos gali:

  • pats asmuo, kuriam reikalinga socialinė globa;
  • vienas iš suaugusių šeimos narių;
  • globėjas, rūpintojas;
  • bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių)  ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos?

Kreipiantis dėl socialinės globos pateikiami šie dokumentai:

  • Prašymas – paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • Neįgaliojo pažymėjimas (neįgalumo lygio pažyma, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ar (ir) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma;
  • Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė ir informacija apie asmens sveikatos būklę bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
  • Jei asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – teismo sprendimas, nutartis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu, globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
  • Kiti dokumentai pagal poreikį.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas?

Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 2 aukštas 2,4 kabinetai. Pasiteiravimo tel. 8 315 56 660, el. p. soc_parama@alytus.lt.

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai nustato pareiškėjo socialinių paslaugų poreikį. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra.

Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu, priimamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.

Asmuo, besikreipiantis socialinių paslaugų, turi pateikti socialiniam darbuotojui visą būtiną informaciją, susijusią su asmens poreikio socialinėms paslaugoms vertinimu.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokios yra socialinių paslaugų rūšys:
  1. bendrosios (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo ir kitos paslaugos)
  2. specialiosios (socialinės priežiūros t. y. pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo; socialinės globos t. y. paslaugos kurioms reikia nuolatinės specialistų priežiūros, gali būti dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės).
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas yra socialinių paslaugų teikėjai?

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijose gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas yra socialinės paslaugos?

Socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės saugumui užtikrinti.

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, vaikus globojančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose, šeimynose, laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.), tiek asmens namuose.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15

section Socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas

Ar galima socialinėms išmokoms pateikti elektroninį prašymą?

Elektroninės socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.SPIS.lt galite pateikti įvairius prašymus dėl socialinės paramos.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar gali būti vienkartinė išmoka įsikurti išmokama grynaisiais pinigais?

Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur) išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Gyvenu Norvegijoje, noriu susitvarkyti dokumentus dėl vaiko pašalpos. Čia man vietoj davė formas E401 ir E411 ir nurodė išsiųsti į Lietuvos įstaigą. Ką jose reikia užpildyti? Kur siųsti? Ar reikia papildomų dokumentų?

Asmenų, kuriems buvo taikomi kelių Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai, arba kurie persikelia gyventi iš vienos ES valstybės narės į kitą, socialinę apsaugą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentai). (Santykiuose su Europos Ekonominės Erdvės valstybėmis narėmis ir Šveicarija taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 1408/71 ir Nr. 574/72).

Šiuo metu ES valstybės narės bendraudamos tarpusavyje naudoja E formos pažymas, kuriose pateikiama visa informacija, reikalinga asmens teisei į išmokas nustatyti ir patvirtinti. Dėl išmokų šeimai dažniausiai naudojamos formos:

  • E 411 formos pažyma – Prašymas suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai valstybėje, kurioje gyvena šeimos nariai;
  • E 401 formos pažyma - Pažyma dėl šeimos sudėties siekiant skirti išmokas šeimai;
  • E 001 formos pažyma skirta informacijos keitimuisi.

Asmuo pateikia prašymą dėl išmokų šeimai mokėjimo valstybės narės, kurioje dirba, įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai. Tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų gyvena (dirba) Lietuvoje, o kitas vaiko tėvas gyvena (dirba) kitoje ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, Lietuvoje gyvenantis vienas iš vaiko tėvų prašymą dėl išmokų šeimai skyrimo gali pateikti Lietuvos kompetentingai įstaigai. Lietuvoje už išmokas vaikams atsakingos savivaldybių administracijos. Savivaldybės darbuotojas užpildys reikiamus dokumentus ir persiųs kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai.

Kai kitos valstybės kompetentingai įstaigai reikia informacijos apie išmokų šeimai mokėjimą Lietuvoje, ji užpildo E 001, E 401 ar E 411 formos pažymas ir atsiunčia Lietuvos kompetentingai įstaigai. Paprastai užsienio valstybės kompetentinga įstaiga pati siunčia E 401 ar E 411 formos pažymas į Lietuvą.

Tačiau jei užsienio valstybės įstaiga atsisako siųsti šias E formos pažymas į Lietuvą, Jūs galite šias pažymas išsiųsti Lietuvos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pagal Jūsų gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Atkreipiame dėmesį, kad E 401, E 411 ir E 001 formos pažymas pildo kompetentingos įstaigos. Pats pareiškėjas negali pildyti šių pažymų.

Kai į Lietuvos kompetentingą įstaigą dėl E 401 ar E 411 formos pažymų išdavimo kreipiasi pats asmuo, ji užpildo atitinkamas pažymas ir persiunčia jas kitos valstybės kompetentingai įstaigai, apie tai informuodama asmenį. Asmeniui išduodama prašomos pažymos kopija.

Tarp Europos Sąjungos valstybių ateityje planuojama pereiti prie elektroninio apsikeitimo informacija, todėl E formos pažymas pakeis struktūrizuoti elektroniniai dokumentai (SED). Per pereinamąjį laikotarpį Europos Sąjungos valstybės bendraudamos tarpusavyje gali naudoti tiek E formos pažymas, tiek naujas SED pažymas (pvz., dėl išmokų šeimai naujos F001, F003 pažymos ir pan.).

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kuri valstybė yra kompetentinga skiriant išmokas, kai vaiko tėvas dirba ES valstybėje vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su močiute Lietuvoje?

Šiuo atveju, kai vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, t.y. vaiko tėvas dirba Vokietijoje, vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su močiute Lietuvoje, kompetentinga valstybė skiriant išmoką vaikui yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė, t.y. Lietuva. Teisė į išmoką ir išmokos dydis nustatomas pagal Lietuvos įstatymus.

Jei pagal Vokietijos įstatymus vaikas taip pat turės teisę į išmoką vaikui, tada Vokietijos kompetentinga įstaiga skirs diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp išmokos, kuri būtų mokama Vokietijoje, ir išmokos, kuri vaikui mokama Lietuvoje.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar gali dėl išmokos vaikui kreiptis 18 metų sulaukęs asmuo?

Kadangi 18 metų sulaukęs asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis galės kreiptis pats.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Aš neturiu kur deklaruoti gyvenamosios vietos, ar tokiu atveju galiu gauti vaiko pinigus?

Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas Išmokų vaikams įstatymas ir teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokius dokumentus nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, reikės pateikti kreipiantis dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui?

Primename, kad išmokos vaikui, kuri bus papildomai skiriama šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, mokėjimo tvarka išlieka ta pati, kaip ir dabar. Taigi, kai kreipsis nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turės patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais (kreipiantis 2018 metais, vertinamos 2017 metų pajamos) vienam asmeniui per mėnesį neviršijo 1,5 VRP dydžio (183 eurų), todėl pateikti dokumentų (pažymų) apie gautas pajamas nereikės, nes duomenys apie pajamas už praėjusius kalendorinius metus gaunami informacinių sistemų pagalba. Tuo atveju,  jeigu pajamos einamaisiais metais sumažėja, vaiko tėvai turės pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir taip galės įgyti teisę gauti išmoką vaikui. Šeimoms, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia. 

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kas gali gauti išmoką vaikui („vaiko pinigus")?

Išmoka vaikui mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu:

  • Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t.y. 30,02 Eur.

Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama:

  • kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur). Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,50 Eur), nuo 2 metų iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (15,20 Eur) per mėnesį;
  • kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,50 Eur), nuo 2 metų iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, – 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (15,20 Eur) per mėnesį.
Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kada skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti?

Dėl socialinės paramos mokiniams (maitinimo), taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima prašymą-paraišką pateikti iki spalio 5 d., o dėl nemokamo maitinimo visus mokslo metus. Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar skiriant socialinę pašalpą į gaunamas pajamas įskaičiuojama studentų gaunama stipendija?

Neįskaičiuojama stipendija ir kita materialinė parama, teikiama aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas), taip pat   profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar gali gauti kompensacijas kai būste deklaruoja gyvenamąją kelios šeimos?

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaruoja dvi ar daugiau šeimų, kurie už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), norint gauti kompensacijas, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi turėti teisę į kompensacijas. Jei neturės teisės nors viena šeima, teisės į kompensaciją neturės ir kitos šeimos.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar gali gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys?

Kompensacijos būstą nuomojantiems asmenims teikiamos tik tuomet, jeigu su nuomotoju raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre – valstybinėje įmonėje Registrų centras. Taigi kompensacijos skiriamos nepriklausomai nuo to, kas yra buto savininkas.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galima gauti kompensaciją už šildymą, jei esi įsiskolinęs?

Kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, norint gauti kompensacijas, įsiskolinusieji su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas turi būti priteisęs padengti įsiskolinimą.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kokie reikalingi dokumentai piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, kompensacijoms už būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidas) gauti?
  • Kreipdamasis asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, patvirtintos formos  prašymą-paraišką (ir jos priedus), kurioje nurodo duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją;
  • Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs, pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti piniginę socialinę paramą.

Priklausomai nuo aplinkybių, kitas pažymas, reikalingas piniginei socialinei paramai skirti.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar yra skiriamos kompensacijos, už malkas? Kur kreiptis dėl jos gavimo?

Kompensacijos teikiamos nepriklausomai nuo to, kokios rūšies kuru (kietuoju kuru – malkomis, anglimi ir pan., dujomis ar tiekiamas centralizuotas šildymas) gyvenamosios patalpos šildomos, įvertinus nepasiturinčių gyventojų nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai yra išnaudoję visas teisėtas pajamų gavimo galimybes. Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

Dėl minėtos paramos asmenys turi kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 2 aukštas.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kai kreipiausi dėl socialinės pašalpos į savivaldybę, man pasiūlė už tai atidirbti ar tai teisėta?

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gavėjus pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Už kokio dydžio būstą (skaičiuojant vienam gyventojui) mokama kompensacija?

Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 m2, karšto vandens normatyvas - 1,5 m3; geriamojo vandens normatyvas - 2 m3 šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 m3. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 m2 ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 m2 būsto plotą.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Kaip apskaičiuojamos kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį?

Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. nuo 2018-01-01 po 122 Eur) dydžio, karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti – 2 proc. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 255 Eur per mėnesį.

Už normatyvinį plotą šis asmuo gali mokėti 10 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. (255 Eur – 122 Eur) x 10 % = 13,30 Eur.

Už normatyvinį karšto vandens kiekį asmuo gali mokėti 5 proc. pajamų, t. y. 255 Eur x 0,05 = 12,75 Eur.

Už normatyvinį geriamojo vandens kiekį asmuo gali mokėti 2 proc. pajamų, t. y. 255 Eur x 0,02 = 5,10 Eur.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15

section Savivaldybės turtas, būsto nuoma ir įsigijimas

Esu deklaravęs gyvenamąją vietą ne Alytuje, tačiau nuomoju butą Alytuje. Ar galiu būti įrašytas į sąrašą socialiniam būstui?

Į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašomi asmenys ir šeimos turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Alytuje.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15
Ar galiu gauti socialinį būstą, nes neturiu kur gyventi?

Socialinis būstas nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Prašymas įrašyti į sąrašą teikiamas Alytaus m. savivaldybės administracijos priimamajame prie 4 langelio.

Informacija atnaujinta: 2019 11 15