Visos veiklos sritys  >

 

Savaitės klausimas Savaitės klausimas

Kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ar dalyvausite šiai progai skirtuose šventiniuose renginiuose?
% Balsai
58% 48
a. Taip
31% 26
b. Ne
11% 9
c. Dar nežinau

Viso balsų: 83

Balsavimas baigtas: 12.3.12 15.57.

Socialinės paslaugos

 

1. Kas yra socialinės paslaugos?

2. Kas yra socialinių paslaugų teikėjai?

3. Kokios yra socialinių paslaugų rūšys?

4.  Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas?

5. Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos?

6. Kas gali kreiptis dėl socialinės globos?

7. Kur reikia kreiptis dėl socialinės globos skyrimo?

8. Kaip nagrinėjamas Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (dėl ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos)?

9. Kaip parenkama socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas?

10. Kas yra valstybiniai globos namai?

11. Kas yra trumpalaikė socialinė globa?

12. Kas yra ilgalaikė socialinė globa?

13. Kas yra dienos socialinė globa?

14. Ar socialinės globos paslaugos yra mokamos?

15. Kokios pajamos yra vertinamos apskaičiuojant mokėjimo dydį už socialinę globą?

16. Koks yra mokėjimo dydis už dienos socialinę globą?

17. Koks yra mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą?

18. Koks yra mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą?

19. Koks turtas yra apskaitomas, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą?

20. Kaip apskaičiuojamas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis (vadinamasis „turto mokestis")?

21. Kokiais atvejais „turto mokestis" neskaičiuojamas?

22. Kokia sprendimų, susijusių su dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugomis, apskundimo tvarka?

23. Kokiais atvejais socialinės globos teikimas gali būti nutraukiamas?

24. Ar yra sudaroma eilė gauti ilgalaikę socialinę globą?

25. Ar asmuo gali būti įrašytas į daugiau nei vieną eilę gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas?

26. Ar yra sudaroma eilė gauti trumpalaikę socialinę globą?

27. Ar yra sudaroma eilė gauti dienos socialinę globą?

28. Kur galima rasti informaciją apie eiles valstybiniuose globos namuose?

29. Kas gali kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems?

30. Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems?

31. Kokie reikalavimai taikomi pritaikomam būstui?

32. Kur pateikti prašymą dėl transporto paslaugų ir kiek už jas reikia mokėti?

 

 

1. Kas yra socialinės paslaugos?

 

Socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

 Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės saugumui užtikrinti.

 Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys su negalia ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, vaikus globojančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

 Socialinės paslaugos gali būti teikiamos tiek socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuose, šeimynose, laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.), tiek asmens namuose.

 

2. Kas yra socialinių paslaugų teikėjai?

 

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijose gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Savivaldybė vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį.

 

3. Kokios yra socialinių paslaugų rūšys:

 

1. bendrosios (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo ir kitos paslaugos)

2. specialiosios (socialinės priežiūros t. y. pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo; socialinės globos t. y. paslaugos kurioms reikia nuolatinės specialistų priežiūros, gali būti dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės).

 

4.  Kur kreiptis, norint gauti socialines paslaugas

 

 Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 2 aukštas 2,4 kabinetai. Pasiteiravimo tel. 8 315 56 660, el. p. soc_parama@alytus.lt.

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai nustato pareiškėjo socialinių paslaugų poreikį. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene bei galimybes tai ugdyti ar kompensuoti šeimos interesus ir poreikius atitinkančiomis bendrosiomis socialinėmis paslaugomis ar socialine priežiūra.

Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu, priimamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.

 Asmuo, besikreipiantis socialinių paslaugų, turi pateikti socialiniam darbuotojui visą būtiną informaciją, susijusią su asmens poreikio socialinėms paslaugoms vertinimu.

 

5. Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos?

 

Kreipiantis dėl socialinės globos pateikiami šie dokumentai:

•Prašymas – paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);

•Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

•Neįgaliojo pažymėjimas (neįgalumo lygio pažyma, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ar (ir) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma;

•Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė ir informacija apie asmens sveikatos būklę bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;

•Jei asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – teismo sprendimas, nutartis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu, globėjo (rūpintojo) paskyrimo;

•Kiti dokumentai pagal poreikį.

 

6. Kas gali kreiptis dėl socialinės globos?

 

Kreiptis dėl socialinės globos gali:

•pats asmuo, kuriam reikalinga socialinė globa;

•vienas iš suaugusių šeimos narių;

•globėjas, rūpintojas;

•bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių)  ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

 

7. Kur reikia kreiptis dėl socialinės globos skyrimo?

 

Kreiptis dėl ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos skyrimo reikia į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 2 aukštas, 4 kabinetas.

Dėl bendro pobūdžio informacijos galima kreiptis telefonu 8 315 56660 ir el. paštu soc_parama@alytus.lt

 

8. Kaip nagrinėjamas Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (dėl ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos)?

 

Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius, gavęs Prašymą-paraišką ir visus reikiamus dokumentus, organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimą, kuris yra atliekamas per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (išskyrus atvejus, kai nustatomas socialinės globos poreikis).

Jeigu įvertinus asmens socialinių paslaugų poreikį bendrosioms socialinėms paslaugoms (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos) ir socialinei priežiūrai (pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos ir kitos paslaugos), nustatoma, kad bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos turi būti nustatytas asmens socialinės globos poreikis.

Minėtus vertinimus atlieka Savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene.

Per nurodytus terminus atlikus minėtus vertinimus, socialinio darbuotojo išvados kartu su asmens prašymu-paraiška dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos ir kitais dokumentais nagrinėjamos Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisijos posėdyje.

Sprendimas dėl ilgalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos.

Sprendimas dėl trumpalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos ir gavus rašytinę informaciją, kad prašyme nurodytoje globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai gauti.

Sprendimas dėl dienos socialinės globos priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos.

Paskyrus ilgalaikę socialinė globą, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, esant laisvai vietai, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos.

Jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę.

Informacija apie socialinės globos įstaigas, su kuriomis Savivaldybė yra sudariusi finansavimo sutartis dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos:

 

El. Nr.

Įstaigos pavadinimas

1

Didvyžių socialinės globos namai

2

Kalvarijos Socialinės globos namai

3

Suvalkijos socialinės globos namai

4

Veisiejų socialinės globos namai

5

Miroslovo globos namai

6

Vilijampolės socialinės globos namai

7

Kapčiamiesčio globos namai

8

Smiltelės globos namai

9

Rumbonių grupinio gyvenimo namai

10

Prienų globos namai

11

Senjorų socialinės globos namai

12

Strėvininkų globos namai

13

VšĮ Senevita" globos įstaiga

14

Gemma sveikatos centras

15

Pivašiūnų globos namai

16

Valakampių socialinių paslaugų namai

17

VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro Globos skyrius

 

 

 

9. Kaip parenkama socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas?

 

 Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Savo pasirinkimą dėl įstaigos asmuo nurodo Prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti.

 

10. Kas yra valstybiniai globos namai?

 

Tai tokia globos įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalininkas (savininkas) yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM).

Minėtų įstaigų sąrašą galite rasti interneto svetainėje https://socmin.lrv.lt/

 

11. Kas yra trumpalaikė socialinė globa?

 

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba šeimos nariams, globėjams, rūpintojams dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) negalintiems laikinai prižiūrėti asmenų (senyvo, darbingo amžiaus su negalia), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat ši paslauga gali būti teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, įrašytiems į eilę dėl ilgalaikės socialinės globos, taip pat socialinės rizikos asmenims, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai, fiziniam ir emociniam saugumui.

 

12. Kas yra ilgalaikė socialinė globa?

 

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikei socialinei globai į globos įstaigą siunčiami senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kuriems socialinių paslaugų negalima teikti namuose arba tos paslaugos yra neefektyvios ir (arba) neturintys artimųjų, kurie pagal teisės aktus privalo juos prižiūrėti arba turintys artimuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti.

 

13. Kas yra dienos socialinė globa?

 

Tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

 

14. Ar socialinės globos paslaugos yra mokamos?

 

Taip. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialinę globą ir asmeniui teikiamos socialinės globos rūšį.

 

15. Kokios pajamos yra vertinamos apskaičiuojant mokėjimo dydį už socialinę globą?

 

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:

• su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;

• individualios veiklos pajamos;

• autorinis atlyginimas;

• pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;

• šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

•nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

•palūkanos;

•dividendai;

•vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

•išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

•turto nuomos pajamos;

•žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;

•stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;

•transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);

•išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

•socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

•netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;

•ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

•individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;· išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

 

16. Koks yra mokėjimo dydis už dienos socialinę globą?

 

Nustatant mokėjimo dydį už dienos socialinę atsižvelgiama į asmens šeimyninę padėtį ir į gaunamų pajamų dydį:

- Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.

- Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 procentų asmens pajamų.

- Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 50 procentų asmens pajamų.

 

17. Koks yra mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą?

 

Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

 

18. Koks yra mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą?

 

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

 

19. Koks turtas yra apskaitomas, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą?

 

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas:

•· statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;

•· privalomos registruoti transporto priemonės;

•· privaloma registruoti žemės ūkio technika;

•· žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);   

•· akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;

•· piniginės lėšos.

Tais atvejais, kai asmeniui aukščiau išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

 

20. Kaip apskaičiuojamas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis (vadinamasis „turto mokestis")?

 

Turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis priklauso nuo kelių aplinkybių:

•bendros asmens turto vertės,

•nustatyto normatyvo asmeniui (12m2 būsto naudingojo ploto),

•asmens gyvenamosios vietos būsto tipo (pvz.: butas ar namas),

•asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės, kurią kiekvienais metais nustato valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras).

Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą (12m2) dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės.

Jei asmens nuosavybes teise turimo turto vertė yra didesnė už jos gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą, jo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Pateikiame mokesčio apskaičiavimo PAVYZDĮ:

Asmuo turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jis vienas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis yra 30 000 Eur.

1. Pirmiausiai apskaičiuojamas turto normatyvas pagal asmens gyvenamąją vietą:

324 € (1 m2 normatyvinė vertė, 2018 m. taikoma Alytaus mieste turintiems butą) x 12m2 = 3888€

216 Eur (1 m2 normatyvinė vertė, 2018 m.  taikoma Alytaus mieste turintiems namą)x12m2=2592 Eur

2. Apskaičiuojama vidutinė turto vertė (butui), atskaičius normatyvą:

30 000€ (vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis) – 3888€ (turto normatyvas) = 26 1 12€

3. Apskaičiuojamas vieno procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis per mėnesį:

26 112€ x 1 proc. = 261,12€

 

21. Kokiais atvejais „turto mokestis" neskaičiuojamas?

 

Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos. Taigi, jei šis turtas yra vienintelis asmens turtas, „turto mokestis" nebus skaičiuojamas.

Taip pat „turto mokestis" neskaičiuojamas, kai nuo vienintelio asmens turto (pvz. buto) perleidimo sandorio (pvz. pardavimo, dovanojimo) yra praėję daugiau nei 12 mėnesių.

 

22. Kokia sprendimų, susijusių su dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugomis, apskundimo tvarka?

 

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.

Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs socialinės globos teikimo pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti ar panaikinti socialinės globos įstaigai išduotą licenciją.

Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

23. Kokiais atvejais socialinės globos teikimas gali būti nutraukiamas?

 

Socialinės globos teikimas asmeniui gali būti nutraukiamas sprendimą skirti socialinę globą asmens sprendimu:

- paaiškėjus, kad asmuo, kreipdamasis dėl socialinių paslaugų teikimo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas) pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;

- praradus teisę gauti iš Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui finansuojamas socialines paslaugas ir atsisakius mokėti visą paslaugos kainą;

- asmeniui nesilaikant įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir esant surašytiems ne mažiau nei trims taisyklių pažeidimų aktams per šešių mėnesių laikotarpį;

- asmeniui nesilaikant socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutarties reikalavimų;

- atlikus socialinių paslaugų poreikio vertinimą ir nustačius, kad nėra poreikio paslaugai, kurią asmuo gauna;

- asmeniui atsisakius paslaugų;

- asmens prašymu keičiant įstaigą.

 

24. Ar yra sudaroma eilė gauti ilgalaikę socialinę globą?

 

Taip, jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę ilgalaikei socialinei globai.

Tais atvejais, kai asmeniui skirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose (specialiuosiuose) globos namuose, į eilę gauti minėtą paslaugą įrašo (ir tas eiles tvarko) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

25. Ar asmuo gali būti įrašytas į daugiau nei vieną eilę gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas?

 

Ne, asmuo gali būti įrašytas tik į vieną eilę.

 

26. Ar yra sudaroma eilė gauti trumpalaikę socialinę globą?

 

Ne. Trumpalaikė socialinė globa skiriama socialiniam darbuotojui pateikus asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadą ir gavus rašytinę informaciją, kad globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai.

 

27. Ar yra sudaroma eilė gauti dienos socialinę globą?

 

Taip.

28. Kur galima rasti informaciją apie eiles valstybiniuose globos namuose?

 

Informaciją apie eiles valstybiniuose suaugusiųjų socialinės globos namuose galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje: http://www.ndt.lt/laisvos-vietos-socialines-globos-istaigose/

 

29. Kas gali kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems?

 

Būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas:

specialusis nuolatinės slaugos poreikis – labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;

bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis – ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;

kitų, nei nurodyta 2 punkte, techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (vaikštynės,

ramentai ir pan.) – vidutiniai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai.

 

30. Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems?

 

Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys – tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas (toliau – pareiškėjas). Prašymas gali būti pateikiamas ir elektroniniu paštu. Kartu su prašymu yra teikiami šie dokumentai:

neįgaliojo pažymėjimo kopija;

asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;

mokinio ar studento pažymėjimo kopija (teikia besimokantys asmenys);

išrašas ar jo kopija iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a), jei neįgaliajam yra paskirtos dializės procedūros;

kita pareiškėjui svarbi informacija.

 

31. Kokie reikalavimai taikomi pritaikomam būstui?

 

būstas turi būti asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta;

būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką;

dėl būsto teisinio statuso nėra iškelta civilinė byla (dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir t.t.)

būsto savininkas arba bendro naudojimo patalpų savininkai sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas arba atitinkamai bendro naudojimo patalpos būtų pritaikytos;

būstas įregistruotas nekilnojamojo turto registre;

naujos statybos būstas baigtas statyti ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti;

būstas turi priklausyti nuosavybės teise pareiškėjui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei (socialinis būstas);

būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį būstą).

 

32. Kur pateikti prašymą dėl transporto paslaugų ir kiek už jas reikia mokėti?

 

Transporto paslaugas į gydymo, slaugos, reabilitacijos ir kitas medicinos įstaigas teikia Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos Alytaus miesto ir rajono skyrius. Alytaus miesto ribose vienkartinė kaina yra 1,45 eurai, už Alytaus miesto ribų 1 km. kainuoja 0,06 eurocentus, tačiau miesto gyventojui mokėjimas yra skaičiuojamas atsižvelgiant į jo pajamas. Asmeniui, kurio pajamos neviršija 244 eurų, transporto paslaugos teikiamos nemokamai. Dėl transporto paslaugų galima kreiptis darbo dienomis į Socialinės paramos skyrių adresu Naujoji g. 48, 4 kabinetas, tel. (8 315) 56 660, mob. tel. 8 610 30 897.

 


Už pateiktą informaciją atsakinga Remigija Akuockaitė, tel. (8 315)  56 660

 

 

 

 

 

 

 

Alytaus industrial park

 

 

Alytaus TIC

 

 

 

 

Infostatyba

 

 

 

Alytaus kultūros ir komunikacios centras

 

 

 

 

 

Turizmo informacija
 

Visuomenės sveikatos biuras

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

Daugiau nuorodų...